Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus atidaryme – dovanų šventė!

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus skelbia džiugią žinią: kovo 19 dieną muziejus vėl atvers duris lankytojams!

Filmo „Gyvieji didvyriai“ filmavimo aikštelėje. Prie kameros J. Gricius, dešinėje režisierius A. Žebriūnas, 1959

Artėja ilgai laukta diena, kai muziejus savo svečius kvies į atsakingai rengtas parodas: „33 žingsniai. 1957–1990 m. Lietuvos kino studijos vaidybiniai filmai“, „Laisvas kinas: 1990–2020“, „Auksinis Lietuvos teatro, muzikos ir kino 30-metis“, iš Vytauto Petrulio (JAV) kolekcijos „Mažosios kino kameros“. Taip pat pristatoma kino režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Puipos tapybos paroda „Susapnuoti peizažai III“.

Kovo 19 d. vyksiantį susitikimą su lankytojais muziejus planuoja kaip šventę. Šventę, kuri suteiks pažinimo džiaugsmą, įspūdžių ir... netikėtų dovanų!!!

Visų, muziejaus atidarymo dieną atėjusių į parodas, laukia išskirtinė dovana – jau bibliografinė retenybė –2009 m. LTMKM išleista knyga: Jonas Gricius. „Prisiminimai“.

J. Griciaus knygos viršelis

Legendinio Lietuvos kino operatoriaus J. Griciaus (1928–2021) pasakojimai – tarsi kino prožektoriaus iššviestos kinematografininko gyvenimo atkarpos, atskiros situacijos. Vaiko, karą išgyvenusio rytuose, potyriai, Kauno bohemos pasaulis, mokslai Kinematografijos institute Maskvoje, pirmieji Lietuvos kino studijos filmai, kūrybos atmosfera... Dar – pažintis su tarpukario Lietuvos inteligentija, užsienio kinematografininkais. Tarp jų – legendinis režisierius Grigorijus Kozincevas, pakvietęs J. Gricių į kino studiją „Lenfilm“ filmuoti „Hamletą“ ir „Karalių Lyrą“, vėliau išskirtiniais kino šedevrais pripažintas kino drobes; ne mažiau įdomūs J. Griciaus pasakojimai apie iš JAV atvykusio Jono Meko nuotykius Maskvoje ir Vilniuje... Prisiminimų tekstai, parašyti gyva kalba, patraukia taikliais pastebėjimais, humoru. Knyga naujomis detalėmis papildo J. Griciaus biografijos faktus; ji reikšminga kaip dar vienas dokumentas apie Lietuvos kino istoriją.

Savo knygos epigrafui J. Gricius pasirinko indėnų išmintį: „Ne taip svarbu, kada mirsi. Svarbu, kaip gyvenai“. Šiandien tai ypač prasminga mintis...