Tekstas: Arvydas Žalpys, Galerija „Meno parkas“
Tikriausiai nėra srities, kurios vienaip ar kitaip nepaveikė pandemija, turiu prisipažinti, dar nestudijavau ir neanalizavau jos įtakos vienai ar kitai kultūros sričiai. Kodėl? Nes pandemija pakeitė įprastinį darbo ritmą. Kad ir kaip keistai nuskambėtų, karantino metu gyvename intensyviai, sakyčiau, nėra laiko nedirbti. Nuo pavasario sukantis tokiu ritmu gilintis į tai, kaip, ką pandemija paveikė ir kaip su ja kaunasi ar ne įvairios meno ir kultūros sritys, tiesiog nebuvo kada. Keista, bet didėjant informacijos prieinamumui ir pasiūlai internetu, domėjimosi laukas labai susiaurėjo: didžiąją laiko dalį tiesiog dirbame savo darbą, mėginame persiorientuoti, kitu būdu tapti matomi ir prieinami. Apsiribojome kolegomis, dirbančiais šiuolaikinio meno lauke: galerijomis, muziejais, mokėmės vieni iš kitų, kartu ieškojome sprendimų. Mes – tik maža Lietuvos kultūros dalis. Apie platesnius horizontus suspėjame išgirsti tik prabėgomis. Iš žinių, televizijos. Nuogirdų. Tiesiog labiau reikėjo ir tebereikia rūpintis savo menininkais, projektais ir auditorija. Išeina taip, kad pandemija kartu ir pauzė, ir perteklius. Sutriksi ar sustosi, imsi dairytis, tad greičiausiai tiesiog išnyksi. Daugelis mūsų, dirbančių kultūros srityje, esame priversti atlikti daug judesių, nepatikrintų sprendimų, kad tiesiog išliktume ant vandens.
Kaip ir daugelis, visa savo esme suskubome persikelti į virtualią erdvę. Aktyviai judėjome šia kryptimi ir anksčiau, bet pandemija paspartino žingsnį. Situacija privertė išanalizuoti, ką galima pagerinti, išplėsti. Atradome naujų sprendimų, iniciatyvų. Ėmėme kurti trimates ekspozicijų dokumentacijas (pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su „Artland.com“, filmuojame surengtas parodas, kalbiname autorius), talpiname per pavasarinį karantiną paleistame „Meno parko“ videokanale MPV. Ieškome visų įmanomų ir mums prieinamų sklaidos galimybių.
Didžiausias iššūkis – išlaikyti auditoriją. Stengiamės suburti komandą, kuri padėtų įgyvendinti išsiplėtusias darbų apimtis – filmavimui, montavimui, vertimams buvo kviečiami ir samdomi kolegos, savo sričių profesionalai. Nauji, nerutiniški darbai, išsiplėtusios komunikacijos ir koordinavimo procesų apimtys padidino galerijos kuratorių darbo krūvius, pareikalavo nemenkų papildomų finansinių sąnaudų. Todėl iš tiesų labai džiaugiamės laiku gavę finansinę Lietuvos kultūros tarybos paramą.
Kasdieniame darbe ilgimės fizinio žiūrovų dalyvavimo. Gyvas auditorijos žvilgsnis ir įvertinimas svarbus ir mums, ir menininkams, o kartu tai lemia ir kūrinių pardavimo statistiką. Internetinė meno prekyba dar tik skinasi kelią Lietuvoje, nors dedame visas pastangas įsilieti į svarbiausius pasaulinius tinklus – jau ne vieneri metai esame tarptautinės platformos https://www.artsy.net/meno-parkas nariai. Ypač reikšmingas Lietuvos meno sklaidai buvo dalyvavimas tarptautinėse mugėse, kuriose užsitarnavome neprastą reitingą, dalyvaujame gana aukštos prabos renginiuose, kur Lietuvos autoriai, jų kūriniai pastebimi ir įvertinami kuratorių ir kolekcionierių, yra perkami. Deja, mugės, kaip žinia, šiemet taip pat beveik visos atšauktos. Teko dalyvauti virtualiose mugėse: „PhotoLA“ (Los Andželas, JAV) ir „Artissima“ (Turinas, Italija), deja, ši naujovė laukiamų rezultatų neatneša. Šiuokart netekome auditorijų plėtros, kultūros sklaidos galimybių, taip pat papildomų finansinių pajamų.
Įprastai darbo rezultatas priklauso nuo mūsų, galerijos komandos, gebėjimų, kruopštaus darbo. Karantinas įstūmė mus į situaciją, kai pastangos, planai gali būti sunaikinami net nesiderant. Situacija tokia, kad išorinės jėgos yra stipresnės už mūsų pastangas. Išsaugoti tikėjimą tuo, ką darome, motyvaciją ir yra didžiausias iššūkis šiuo metu.
コメント